Lankytinos vietos

Ariogalos seniūnijoje yra daug istorinių legendomis apipintų vietų. Kol tiksliai nenustatyta Ariogalos piliakalnio vieta, artimiausiu piliakalniu, matyt, reikėtų laikyti Gėluvos piliakalnį, dar vadinamą Birutkalniu.    

Verta aplankyti tyro vandens šaltinėlį Dubysos slėnio šlaite prie senojo Žemaičių plento ir greta 1937 metais iš betono nulietus Gedimino stulpus, archeologo - istoriko Tado Daugirdo giminės kapus Daugirdėnų kaime, paminklinį akmenį agronomo - selekcininko Dionizo Rudzinsko gimtinėje Skapiškių kaime, originaliai meno žmonių puoselėjamą Padubysio kaimą, Butkiškės šv. Jono Krikštytojo medinę bažnyčią ant Dubysos kranto, nedidukę Lesčių Dievo apvaizdos bažnytėlę, praeiti keturiais kabančiais lieptais per Dubysą (į Betygalą, Ugionis, Kalniškius, Bažavalę).

Dubysos pakrantėse yra ne viena įdomi vietovė, senų laikų liudytoja. Tai mitologinis akmuo, po kuriuo neva yra paslėpti velnio turtai. Netoliese, kiek aukščiau Dubysos liepto, yra Dubysos gylė, kurioje, pasak padavimų, dažnai prigerdavę ir arkliai, ir žmonės.

Už 300 m į rytus nuo Daugirdėnų kaimo kapinių teka apie kilometro ilgio upelis Perkūnravis, kuris, pasak padavimo, vardą gavęs dėl to, kad buvo sunkiai pereinamas, ir žmonės, per jį keldamiesi, vis keikdavęsi ir Perkūno vardą minėdavę.
      

Net keletas senus laikus menančių vietų yra Gėluvos apylinkėse. Tai jau minėtas Gėluvos piliakalnis. Už 260 m į vakarus nuo piliakalnio, kairiajame Dubysos krante, yra jau užakęs Birutės šaltinis, dar vadinamas Biruto, Bironto akimi. Sako, kad kažkada karžygys Domantas įsimylėjęs ant piliakalnio šventą ugnį kūrenusią Birutę ir kartą naktį ją pagrobęs. Nešęs Domantas Birutę nuo kalno ir maždaug ties ta vieta, kur trykšta šaltinis, į juos trenkė supykęs Perkūnas. Atsivėrė žemė ir prarijo abu jaunuolius, o toje vietoje atsiradusi vandens akis.

Turtinga istorija gali pasigirti ir pati Gėluva. Čia yra III-VI, IX-XII, XVI-XVII a. senkapių. Nuo 1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Iš dabartinėje Ariogalos seniūnijoje esančių vietovių (neskaitant pačios Ariogalos) tik Gėluva gali pasigirti turinti seną prekymečių privilegiją, kurią jai 1738 m. išrūpino S.Chlevinskis.

Legendomis apipinti Kalniškių šaltinis, Šventupis, dar vadinamas Lokupiu, ir netoli Žemygalos tekantis Šventravio upokšnis. Šios mitologinės vietovės, matyt, dar mena senuosius pagoniškus laikus.